Kaip nustatyti vandens šildytuvo gedimą?

Vandens šildytuvas ėmė prasčiau veikti? Girdite keistus garsus, o gal pastebite tai, kad įrenginys ėmė elgtis nenuspėjamai, neprognozuojamai? Kad ir kokie faktoriai jums praneša apie galimus gedimus, jie visada yra reali tikimybė ir gali nutikti kiekvienam iš mūsų. Tokiu atveju, kai įtariate gedimą, reikia pasiraitoti rankoves ir šiek tiek pasidomėti patiems. Nors dažnai optimaliausia yra kviesti profesionalius meistrus ir santechnikus, tačiau nustatyti vandens šildytuvo gedimą kai kada įmanoma ir patiems.

Apžvelkime, kokie gali būti dažniausi boilerių gedimai ir kaip jie įprastai nustatomi.

Dažniausiai pasitaikantys gedimai ir jų priežastys

Pradėkime nuo, ko gero, labiausiai žinomo defekto – termostato gedimo.

Termostato gedimas. Kadangi tai yra vandens šildytuvo komponentas, kuris atsakingas už temperatūros reguliavimą, tai jo gedimas gali visiškai sutrikdyti naudojimąsi įrenginiu. Įprastai dėl termostato gedimo vanduo tiesiog nebepašyla, tačiau dar didesnė problema yra atvirkštinis gedimas, kada temperatūra pakyla net per daug ir nebeįmanoma jos reguliuoti. 

Be paliovos maksimaliai kaitinamas vanduo sukuria tokį milžinišką slėgį ir apkrovą, kad boileris gali sprogti. Tai – didelis pavojus jūsų namams. Jeigu pastebite, kad vandens temperatūra boileryje nebeatitinka jūsų nustatymų, pats laikas imtis veiksmų patiems arba kviesti profesionalus, apžiūrėti termostatą ir patį šildytuvą.

Gedimai, atsirandantys dėl užkalkėjusių mechanizmų. Dar prieš įsigyjant boilerį reikėtų patikrinti, koks vanduo teka jūsų vamzdžiais. Nebrangus testas leis nustatyti vandens sudėtį ir bent jau sužinoti ar jis yra minkštas, ar labai gausus nuosėdomis – kietas.

Pastaruoju atveju turite būti pasiruošę tam, kad profilaktinių apžiūrų ir aptarnavimo gali reikėti dažniau nei, jeigu turite minkštesnį vandenį. Kalkių nuosėdos padengia kone visą kaitinimo elementą ir mažina jo efektyvumą arba visiškai pakerta funkcionalumą. Ši problema atsiranda (dažniausiai) ne iš karto, tačiau palaipsniui, todėl ir patariama reguliariai atlikti aptarnavimą, patikrinti kaitinimo elemento būklę. Kraštutiniais atvejais, labai apkalkėjęs elementas taip vargsta šildydamas, kad įmanomas ir jo perdegimas, kadangi nuolat būsite priversti šildyti labai aukštu pajėgumu.

Kovoti su kalkėmis visada padeda atbulinio osmoso sistema arba aukštos kokybės filtrų įsigijimas ir savalaikis keitimas. Nuo kalkių apsaugo ir optimalios temperatūros (~50 laipsnių Celsijaus) nustatymas. Jeigu ji bus per aukšta, iš vandens tiesiog išsiskirs ir ant elemento nusės daugiau kalkių nuosėdų. 

Elektros tiekimo problemos. Gali būti, kad jūsų boilerio veikimo problemos yra susijusios su maitinimu. Dujinių šildytuvų turėtojams tai nėra pernelyg aktualu, tačiau kombinuotų ar elektrinių boilerių savininkams į tai verta atkreipti dėmesį. Profilaktiniai patarimai rekomenduoja pažiūrėti ar nėra pradingusio kontakto, ar laidai neiškrito iš lizdo, kitų potencialių trukdžių. Na, o komplikuotus ir sudėtingus elektros technikos remonto darbus jau reikėtų palikti profesionalams.

Taip pat yra ir kitų simptomų, kurie gali pranešti apie tai, jog kažkas vandens šildytuve sugedo arba nebeveikia taip, kaip turėtų:

• Nemalonus vandens kvapas, it supuvusių kiaušinių – tikriausiai dega ant kaitinimo elemento nusėdusios kalkių nuosėdos
• Traškesiai ir garsai iš boilerio vidaus – kalkių nuosėdos ant kaitinimo elemento arba kaitinimo elemento susidėvėjimas
• Kombinuotas boileris šyla tik nuo dujų arba tik nuo elektros – gali būti uždarytas arba atjungtas kuris nors įvadas
• Drėgmė aplink boilerį arba šlapias jo korpusas – užkalkėjęs apsauginis vožtuvas arba sandarumą praradusi boilerio konstrukcija atitinkamai

Išsiplėtimo indas – dar vienas labai svarbus sprendimas

Išsiplėtimo indas rūpinasi tuo, kad vandens sistemoje visuomet laikytųsi kuo vienodesnis slėgis ir, kad ji nepatirtų per didelės įtampos.

Indas surenka sukilusį slėgį ir sistema veikia optimaliai net keičiantis temperatūrai. Visgi, jeigu vis dažniau reikia nuorinti sistemą, pastebite pratekėjimus vamzdžiuose arba šildymo sistemoje slėgis nepakyla iki reikiamos ribos, gali būti, kad problema yra su išsiplėtimo indu, ne pačiu vandens šildytuvu.

Kai kada pakanka išsiplėtimo indą pakeisti nauju arba didesniu arba prileisti į ją daugiau oro. Kitus kartus, esant sudėtingesniems gedimams, reikia keisti pačio indo vietą.

Apžiūra iš išorės bei kaip prieiti apžiūrėti boilerį iš vidaus?

Žymiai rečiau nei dažniau, defektą pavyksta nustatyti neapžiūrėjus svarbiausių komponentų ar detalių. Būtent dėl šios priežasties apžiūra iš išorės dažnai turi būti lydima nuodugnaus techninio aptarnavimo.

Nors svarbūs elementai, kaip kad įvairių skaitliukų rodmenys, indikatoriai, jungikliai, įvadai, svirtys ir kiti gali būti matomi iš išorės, tačiau termostato, kaitinimo elemento ar anodo nepamatysime neišleidę vandens ir nepatikrinę visko iš vidaus. 

Prieš pradedant bet kokią patikrą įrenginio viduje, turite atjungti jį ir išleisti visą vandenį. Prieš pradėdami išleidimą, išjunkite maitinimą ir palaukite vieną – kitą valandą, kad vanduo atvėstų. Saugiai užsklęskite šalto vandens vožtuvą ir prie ištekėjimo sklendės prijunkite žarnelę, per kurią išleistumėte visą vandenį. Tuomet atsukite karštą vandenį ir leiskite boileriui ištuštėti.

Po to rekomenduojama boilerį iki pusės pripildyti su šaltu vandeniu. Taip vanduo išskalauja kalkių nuosėdas ir kitus nešvarumus. Skalaudami galite nemažai pravalyti, tačiau labai sudėtingais atvejais, geriausia yra lįsti vidun ir valyti rankiniu būdu. Visgi tai yra ganėtinai sunkus darbas, reikalaujantis pasiruošimo ir išmanymo. Patariama jį patikėti profesionalams.

Kaip nustatyti gedimus patiems, kaip juos pašalinti?

Išvardinta informacija apie dažniausiai pasitaikančius gedimus jums gali padėti pasiruošti gedimo paieškai, lokalizavimui ir pašalinimui. Kai kurie darbai patiems atlikti bus, tiesiog per sunkūs ar net per pavojingi. Tačiau tam tikras užduotis, su tinkamais įrankiais ir pasiruošimu, galima įveikti.

Jums reikės:

• Atsuktuvo
• Multimetro varžos matavimui
• Kibiro vandens nupylimui
• Pirštinių ir aprangos, kuri apsaugotų nuo karšto vandens

Pradėkime nuo, ko gero sunkiausio darbo, jeigu reikia tikrinti TEN‘ą – kaitinimo elementą. Pirmiausiai atjunkite boilerį nuo elektros ir kontaktus nuo kaitinimo elemento. Tuomet, su multimetru išmatuokite varžą tarp kontaktų. Jeigu ji – artima nuliui arba begalinė, reiškia, kad kaitinimo elementą turėsite keisti. Tai svarbu, jeigu boileris turi net kelis šildymo elementus. Visus juos reikia patikrinti. Norint elementą pakeisti, reikia nuleisti vandenį, atsukti flanšą ir tik išvalius erdvę, keisti elementą nauju, jei reikia, kartu su magnio anodu.

Maitinimo problemas nustatyti yra kiek lengviau. Vėlgi, pradėkite nuo to, kad atjungsite boilerį iš elektros lizdo. Nuimkite dangtelius, kad prieitumėte prie elektros įvado ir mazgų. Dabar vėl įjunkite boilerį į elektros lizdą ir matuokite įtampą su multimetru. 

Termostato patikrinimas gali būti paprastas arba gana sudėtingas. Jeigu turite mechaninį termostatą – viskas yra labai paprasta. Keiskite nustatymus atidžiai klausydamiesi. Suveikus temperatūrinei rėlei girdisi spragtelėjimas ir šiluma įjungiama/išjungiama.

Jeigu valdymas yra elektrinis, tuomet jau reikia perjunginėti iš minimalaus arba maksimalaus šildymo režimo, kad priverstinai įjungtumėte šildymo elementą. Kuomet tai vyksta, multimetru tikrinkite dėl įtampos prie TEN‘o kontaktų.